Žiedai
Žiedai - tai apskritimo formos papuošalai, dažniausiai pagaminti iš aukso, sidabro ar kitos dekoratyvinės medžiagos, maunami ant piršto. Ankstyviausi žiedai buvo rasti senovės Egipto kapuose. Egiptiečiai pirmiausia žiedus naudojo kaip antspaudus dokumentams tvirtinti. Senovės graikai žiedus buvo linkę labiau mūvėti dėl grožio, Romoje žiedai buvo svarbus socialinės padėties simbolis. Istorikai mano, kad romėnai taip pat yra sukūrę sužadėtuvių ir vestuvinių žiedų paprotį, simbolizuojantį pažadą sudaryti santuoką arba užtvirtinantį santuokos sudarymą. Viduramžiais Europoje žiedai turėjo didelę reikšmę atliekant religinius, teisinius ir komercinius sandorius. Popiežius taip pat tradiciškai kaip antspaudą naudoja didžiulį popiežiaus žiedą, vadinamą “Žvejo žiedu” - iš paauksuotos bronzos ir su Šv. Petro žvejybos atvaizdu. XIX a. žiedai pradėti naudoti nesureikšminant jų paskirties ir jų naudojimas labai išplito.
Vyrai dažniausiai žiedus mūvi ne kaip papuošalus, o kaip jų išskirtinės padėties (turtinės, šeimos ir pan.) ar priklausymo kokiai nors žmonių grupei (klubui, mokslo įstaigai ir pan.) simbolį. Ir tik nedidelė grupė mūvi vyriškus žiedus kaip papuošalus (dažniausiai tai kokios nors muzikos žvaigždės ir pan.).
Populiariausi šiuolaikinėje visuomenėje yra aukštos kokybės auksiniai žiedai, be jokių akmenų (kadangi būtent tokie yra dėvimi santuokos sudarymui užtvirtinti kaip ištikimybės simbolis), taip pat labai mėgstami sidabriniai žiedai, o norintys šiek tiek prabangos - puošiasi žiedais su akmenimis bei brangakmeniais.
